Fuko švytuoklė / Garsiausios XX a. pabaigos knygos - Umberto Eco

Umberto Eco (g. 1932) – garsus italų mokslininkas semiotikas, meno ir literatūros teoretikas bei romanų, neišvengiamai tampančių bestseleriais, autorius. Pirmojo jų – „Rožės vardo“ (1980) – visame pasaulyje buvo parduota daugiau nei 50 milijonų egzempliorių. Lietuvoje jis taip pat susilaukė didžiulės sėkmės, buvo išleistas kelis kartus. Paties autoriaus teigimu, vos užbaigęs pirmąją knygą, jis paklausė savęs: „Ar tai tebuvo epizodas mano gyvenime, ar sugebėsiu parašyti dar vieną romaną?“ Po antrojo savo romano „Fuko švytuoklė“ U. Eco buvo pripažintas vienu svarbiausių dabarties rašytojų romanistų. Italijoje pasirodžiusi 1988 metais, ši knyga įsiveržė į literatūros pasaulį nerimo ir paslapties banga. Jo herojai – mūsų amžininkai, veiksmas vyksta šių dienų aplinkoje, bet paslaptingos gijos susieja dabartį su praeitimi, Kabalą su kompiuteriu, supina tikrovę su fikcija, o mistinį pasaulį su realiuoju. Didžioji pasaulio paslaptis nepasiduoda intelektualinių žaidimų ironijai – ji sukyla prieš puikybės apimtus protus. „Jums, vien tik jums, doktrinos ir mokslo vaikai, rašėme šią knygą. Skaitykite ją atidžiai, gilinkitės į daugelyje vietų išsklaidytas reikšmes – tai, kas įslaptinta vienur, kitur atskleista, idant jūsų išmintis visa galėtų suvokti.“ (Heinrich Cornelius Agrippa von Nettesheim „De occulta philosophia“, 3, 63)