Išėję prie upės - Baltrušaitytė Monika

Išėję prie upės. Ten, kur žydi kaštonai, ten, iš kur nebegrįžtama, kur kada nors visus sutiksiu – esamus ir nesamus, tikrus ir susapnuotus. Sraunioje juodos upės tėkmėje vėl šmėstels mažoji kino salė, vaikai stovės išsirikiavę prie vaišėmis nukrautų stalų, o už jų nugarų mirgės didelis ekranas, rodantis filmą apie už tolimų vaikystės šviesmečių egzistuojantį obelų sodą, duobėto žvyrkelio perskrostą į dvi dalis, kvapniuose obelų žieduose atsivers ryškiomis šviesomis tviskantis Paryžius, dangoraižių peiliais badomas Niujorko dangus, obelų žiedai skleisis kuždėdami apie trijų kilometrų ilgio koridorius Kauno klinikose, Teksaso dykumas ir kaimo plynę, kurioje vis dar įrengtas FTB štabas, o kramtomąja guma ant sienų prilipdyti žemėlapiai ir pavojingų žudikų fotorobotai bekonstinentiškame vėjyje šlama it meldai.Viršeliui panaudotas autorės piešinys.