Maskva-Petuškai - Jerofejevas Venediktas

Garsiosios poemos Maskva-Petuški autorius gimė 1938 m. Rusijos šiaurėje, Kolos pusiasalyje. Su pagyrimu baigęs vidurinę, 1955 m. įstojo į MGU. 1956-1957 m. devyniolikmetį jaunuolį užgriuvo nelaimės: paeiliui mirė tėvas, brolis ir motina, už karinės katedros nelankymą jis nuvo išmestas iš universiteto. Kaip tik tuo metu jaunasis Venečka parašė pirmąjį didesnį savo kūrinį Psichopato užrašai. Po to daug metų klajojo po visą Rusiją, dirbo kroviku, mūrininko padėjėju, kūriku, milicijos budėtoju. Bandė studijuoti filologiją bent penkiuose universitetuose, iš kurių jį pašalindavo už blogą elgesį. 1970 m. dviem savilaidos egzemplioriais išleido Maskva-Petuški, greitai tapusią bestseleriu ir vėliau išspausdintą daugelyje Europos šalių. Maskva-Petuški – tai pasakojimas apie vieno girto vyro (Veničkos) kelionę traukiniu Petuški miestą, kuriame jis planuoja aplankyti savo mylimąją ir vaiką. Kelyje Venichka kalbasi su kitais keliautojais arba vienas su savimi apie įvairiomis temomis – apie gėrimą, rusų literatūrą, filosofiją ir apie liūdną, poetišką Rusijos valstiečio sielą. Kuo toliau, tuo labiau knygos tekstas darosi tamsus, klampus, jame sunku orientuotis – skaitytojas paskandinamas haliucinuojančiuose svaičiojimuose bei siurrealistiškuose palyginimuose, kurių aštrėjimas proporcingas pasakotojo suvartotam alkoholio kiekiui. Tai nemirtingas alkoholinės prozos šedevras.