Šventumas. Romanas - Normanas Vilis

Ši knyga gimė iš beprotybės. Ji tokia pat beprotiška kaip ir aš.Rašydamas gyvenau kitame – ne susikurtame, bet tikrame, vidiniame pasaulyje, kurio dažniausiai nelieka nuolat skubant, vaidinant visuomenės primetamą personažą, pasaulyje, kurį užgožia visi protingi dalykai, derami kiekvienam normaliam žmogui. Tik aš niekada nenorėjau būti normalus – nes tai, kas jau tapo visuotinio taip turi būti stereotipu, man kelia šleikštulį.Visiškai sutinku su Blaise‘u Pascaliu, kad nėra nieko protingesnio, kaip išsižadėti proto.Aš neabejoju tik tuo, ką jaučiu. Ir rašau tik apie tai.Nesistengiu niekam įtikti ar patikti – tik būti nuoširdus.Tai nėra knyga apie religiją. Kiekviena kultūra turi savą šventumo sąvokos sampratą, bet atidžiau pažvelgus galima pamatyti, kad norima išreikšti tuos pačius dalykus, kurie man yra vienodai artimi ir svarbūs, atskleidžiantys pačius giliausius žmogaus potyrius.Jei perskaitę šią knygą neimsite manęs nekęsti labiau nei didžiausio savo priešo arba nepamilsite kaip geriausio draugo, vadinasi, skaitėte ją užsimerkę.Gyvenimas yra prasmingas tada, kai mes ieškome jo prasmės.Ir ši knyga – visiems ieškantiems