Nuoširdžiai ir atvirai pasakojama apie nepaprastus paprastų žmonių likimus ir didelę meilę. Romanas Tėvo lopšinė , kaip ir ankstesni mano kūriniai, atspindi tikrovę. Gyvenimas trumpas, trapus ir su skaudžiais praradimais. Parklupęs neviltyje žmogus glaustųsi prie svetimos krūtinės, kad išsiverktų, nusiramintų. Įsiklausytų ir patikėtų, jog tai, kas vyksta, yra ne kas kita, o atsiųsta žinia: pasukai ne savo keliu. - A. Čepienė